- pryvartė
- pryvar̃tė sf. (2) K, privartė CII879 žr. 1 prievartė: 1. Q596, R388, MŽ522, N Vaikai žaidžia ant pryvar̃tės KII195. Kiemo pryvar̃tė KI514. O tai aš radau savo mergelę pryvartužę bešluojant N215. Dėvėk, mergužėle, mirtų vainikėlius po žalias pryvartėles LB29. 2. Lex6, Krz11, Q29 Privartės pilnos avių CI101. Lapė lapelė ... slenka iš girios į pryvartelę N19.
Dictionary of the Lithuanian Language.